Ekonominiai veiksniai

Kauno regione 2010 metais buvo sukurta 19,0 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Ši dalis pastaraisiais metais nežymiai mažėja. BVP skaičiuojant vienam gyventojui, Kauno apskrityje 2010 metais buvo 27,5 tūkst. litų. Tai sudarė 95,2 proc. šalies vidurkio ir iš esmės atitiko 2007 m. rodiklį (28,1 tūkst. litų). Tuo tarpu lyginant su šalies vidurkiu didžiausias rodiklis buvo Klaipėdos (111,4 proc.) ir Vilniaus (149,5 proc.) apskrityse, mažiausias – Tauragės apskrityje 53,6 proc. šalies vidurkio. Lyginant 2009 metų BVP tenkantį vienam gyventojui su 2008 metų rodikliu, pastebimas 17,6 proc. kritimas – iš esmės toks pats, kaip ir visos šalies vidutinio rodiklio kritimas (17,7 proc.). Tai didele dalimi lėmė, kaip ir visoje šalyje, augantis prekių ir paslaugų eksportas. Kita vertus, dėl pasaulinės ekonominės krizės konkurencija tarptautinėse rinkose tik didėja, todėl itin spartus eksporto augimas ateityje mažai tikėtinas.


Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje 2010 metų pabaigoje sudarė 4,7 mlrd. litų, o tai sudarė 13 procentų visų Lietuvos tiesioginių investicijų, bei buvo daugiau kaip 2 kartus didesnės nei 2006 m. pabaigoje. Didžiausios tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje 2010 m. buvo pritrauktos į Kauno miesto (3,37 mlrd. litų) ir Kėdainių rajono (1,07 mlrd. litų) savivaldybes, mažiausios – į Birštono (0,4 mln. litų) ir Prienų rajono (3,5 mln. litų) savivaldybes. Pgal šalis investuotojas daugiausiai investicijų yra iš Rusijos Federacijos (23,5 proc.), Vokietijos (16,5 proc.) ir Suomijos (12,4 proc.). Skaičiuojant vienam gyventojui tiesioginės užsienio investicijos Kauno regione 2010 m. siekė 7271 Lt./gyv. (66,3 proc. šalies vidurkio), didžiausias rodiklis buvo Kėdainių r. sav. (17785 Lt./gyv.) – 1,6 karto didesnės už Lietuvos vidurkį (10958 Lt./gyv.). Lietuvoje didžiausias rodiklis 2010 m. buvo Vilniaus apskrityje (25935 Lt./gyv.) ir Telšių apskrityje (21241 Lt./gyv.), mažiausias rodiklis buvo Tauragės apskrityje (373 Lt./gyv.).


2012 m. pradžioje Kauno apskrityje buvo veikiantys 17121 ūkio subjektai (kiek daugiau nei 20 proc. visų šalyje veikiančių ūkio subjektų). Akcentuotina, kad ekonomikos sunkmečio metu (2009-2012 metais) ūkio subjektų skaičius nesumažėjo (tik 2010 m. ir 2012 m. pradžioje pastebėtas nežymus rodiklio sumažėjimas). Tuo tarpu šalyje šis rodiklis per atitinkamą laikotarpį nors ir nežymiai, bet sumažėjo. Daugiausiai ūkio subjektų (11681 arba 68,2 proc. visų regiono ūkio subjektų) yra Kauno miesto savivaldybėje. Naujų verslo subjektų steigimąsi ir plėtrą kitose savivaldybėse stabdo nepakankamas paslaugas verslui teikiančių informacinių centrų tinklas bei neišplėtotos informacinės paslaugos verslui.


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno apskrityje 2010 m. sudarė 1891,6 Lt. (95,1 proc. šalies vidurkio). Lyginant su 2008 m., kai šis rodiklis buvo didžiausias, jis sumažėjo 8,25 proc.. didžiausias mėnesinis bruto darbo užmokestis 2011 m. buvo Vilniaus apskrityje (2278,4 Lt.), mažiausias – Tauragės apskrityje (1572,8 Lt.). 2008-2010 metų laikotarpiu visose apskrityse pastebima vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio mažėjimo tendencija.


Materialinės investicijos Kauno apskrityje 2010 m. sudarė 1,79 mlrd. litų arba 15 proc. nuo visų šalies materialių investicijų. Didesnės materialinės investicijos buvo tik Vilniaus apskrityje (4,18 mlrd. litų). Daugiausiai materialinių investicijų pritraukė Kauno miesto savivaldybė (993,5 mln. lt.). Skaičiuojant vienam gyventojui, Kauno apskrities rodiklis (2721 Lt.) buvo trečias šalyje, po Vilniaus (4953 Lt.) ir Klaipėdos (3970 Lt.) apskričių, tačiau buvo 25,1 proc. mažesnis už šalies vidurkį (3634 Lt.). Tuo tarpu Kauno regione skaičiuojant vienam gyventojui daugiausiai materialinių investicijų 2010 m. buvo Kauno (3636 Lt.) ir Kėdainių (3446 Lt.) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Prienų (1073 Lt.), Raseinių (1478 Lt.) ir Jonavos (1493 Lt.) rajonų savivaldybėse.


Kauno apskritis yra intensyvios žemdirbystės zonoje, žemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai įvertinta 43,5 našumo balais, t. y. 4,4 našumo balais daugiau negu vidutiniškai šalyje. Geriausi dirvožemiai yra Kėdainių ir Kauno, prastesni Prienų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos, tačiau kritiškai pablogėjusi sausinimo įrenginių fizinė būklė.


Žemės ūkio augalų derlingumas apskrityje yra neženkliai didesni už vidutinius šalyje. Tačiau vidutinis derlingumo lygis dar nėra pakankamas gamybos efektyvumui dabartinėmis rinkos sąlygomis užtikrinti. Didesni derlingumai yra modernizuotuose, pažangias technologijas taikančiuose ūkiuose, ypač Kėdainių rajono savivaldybėje. Kita vertus neišnaudojamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės kaime.


Pagrindinė pirminės žemės ūkio gamybos problema – nepakankamas jos ekonominis efektyvumas. Nepakankamą efektyvumą lemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos bei nepakankama adaptacija prie jų, bet ir žemas gamybos procesų technologinis lygis, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Nepakankamas efektyvumas yra žemės ūkio konkurencingumo rinkose problema. Apskrityje pagaminta žemės ūkio produkcija yra konkurencinga lyginant su produkcija, pagaminta Rytų ir Vakarų Lietuvos apskrityse, tačiau mažai konkurencinga lyginant su produkcija, pagaminta kitose Vidurio Lietuvos apskrityse ir užsienio šalyse.


Kauno regione veiklą vykdo savivaldybėse įsteigti turizmo informacijos centrai. Kauno regione gausu turizmui patrauklių objektų. Tačiau trūksta ekonominės klasės pagyvendinimo įstaigų. Be to, nepakankami išvystyta turizmo informacinė sistema, dėl to neišnaudojamos visos galimybės pritraukti į šalį atvykstančius nuolat didėjančius turistų srautus. Kita vertus, vyrauja tradicinės sritys, tasčiau neišnaudojamos populiarios ir pelningos paslaugų sritys.