Ekonominiai veiksniai

2000-2015 m. laikotarpiu BVP tenkantis vienam gyventojui labiausiai išaugo Kauno (3,8 karto) ir Tauragės (3,7 karto) – tik šiose dviejose apskrityse augimas viršijo bendrą Lietuvos BVP padidėjimą (3,4 karto). 2016 m. Kauno apskrityje BVP vienam gyventojui dalis nuo Lietuvos vidurkio siekė 99,9 proc. Didžiausias BVP visos šalies mastu sukuriamas Vilniaus apskrityje, net 148,1 proc. 2016 metas. Mažiausias BVP tenkantis vienam gyventojui yra Tauragės apskrityje – beveik dvigubai mažiau nei bendrai Lietuvoje (54,5 proc.).

Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui Kauno regione 2016 m. siekė 2610 EUR, tačiau Klaipėdoje kiek daugiau – 3474 EUR, o Vilniuje buvo užsifiksuotos pačios didžiausios, net 12282 EUR vienam gyventojui. Didžiausios tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje 2017 m. buvo pritrauktos į Kauno miesto (4212 EUR vienam gyv.) ir Kėdainių rajono (3731 EUR vienam gyv.) savivaldybes, mažiausios – į Birštono (113 EUR vienam gyv.) ir Kaišiadorių rajono (131 EUR vienam gyv.) savivaldybes.

2018 m. Kauno apskrityje buv9o užfiksuoti veikiantys 43171 ūkio subjektai, kas parodo, kad nuo 2012 m. (17121 ūkio subjekto) šis skaičius padidėjo 26,050 tūkst. ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2018 m. pradžioje, palyginti su 2017 m. pradžia, labiausiai padidėjo Ignalinos rajono, Klaipėdos rajono, Širvintų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse – atitinkamai 5, 4,9, 4,8 ir 4,7 proc. Daugiausiai ūkio subjektų yra Kauno miesto savivaldybėje, net 29750 2018 m. Mažiausiai Birštone, tik 245 2018 m. ir Raseiniuose – 1442 2018 m. Naujų verslo subjektų steigimąsi ir plėtrą kitose savivaldybėse stabdo nepakankamas paslaugas verslui teikiančių informacinių centrų tinklas bei neišplėtotos informacinės paslaugos verslui.

Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – 10,7 proc. – Telšių, Vilniaus apskrityje padidėjo 10,1 proc. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kauno apskrityje 2017 m. sudarė 632,1 EUR (98,1 proc. šalies vidurkio). Didžiausias mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. buvo Vilniaus apskrityje (708,5 EUR), mažiausias – Tauragės apskrityje (534,8 EUR). Visose apskrityse pastebima vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio didėjimo tendencija. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį 2017 m. išaugo visose apskrityse nuo 0,3 (Kauno) iki 2,3 proc. (Vilniaus), išskyrus Šiaulių (sumažėjo 0,3 proc.), Klaipėdos ir Telšių (sumažėjo po 0,6 proc.)  apskritis.

2016 m. šalies materialinės investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą buvo 5,7 mlrd. EUR. Didžiausias investuotojų dėmesys teko pagrindiniams šalies miestams – Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai. Vilniaus miesto savivaldybei teko trečdalis visų šalies materialinių investicijų (1,9 mlrd. EUR), Kauno miesto savivaldybei – 0,6 mlrd. EUR, Klaipėdos miesto savivaldybei – 0,5 mlrd. EUR. Mažiausiai materialinių investicijų teko Ignalinos rajono (5,4 mln. EUR), Zarasų rajono (5,7 mln. EUR) ir Rietavo (6 mln. EUR) savivaldybėse. 2016 m. vienam šalies gyventojui teko vidutiniškai 2 004 EUR materialinių investicijų. Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, sudarė atitinkamai – 2 824 EUR ir 2 712 EUR. 2016 m. daugiausia investuotojų dėmesio stokojo Alytaus (859 EUR), Tauragės (864 EUR) ir Utenos (977 EUR) apskritys, kuriose vienam gyventojui tekusių materialinių investicijų dalis šalyje buvo mažiausia. Kauno regione Vienam gyventojui vidutiniškai teko  1751 EUR materialinių investicijų (2016 m.). Daugiausiai atiteko Kauno miesto (2124 EUR vienam gyv.) ir Birštono (1580 EUR vienam gyv.), o mažiausiai Prienų (504 EUR vienam gyv.) ir Kaišiadorių (796 EUR vienam gyv.).

Kauno apskritis yra intensyvios žemdirbystės zonoje, žemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai įvertinta 43,5 našumo balais, t. y. 4,4 našumo balais daugiau negu vidutiniškai šalyje. Geriausi dirvožemiai yra Kėdainių ir Kauno, prastesni Prienų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos, tačiau kritiškai pablogėjusi sausinimo įrenginių fizinė būklė.

Žemės ūkio augalų derlingumas apskrityje yra neženkliai didesni už vidutinius šalyje. Tačiau vidutinis derlingumo lygis dar nėra pakankamas gamybos efektyvumui dabartinėmis rinkos sąlygomis užtikrinti. Didesni derlingumai yra modernizuotuose, pažangias technologijas taikančiuose ūkiuose, ypač Kėdainių rajono savivaldybėje. Kita vertus neišnaudojamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybės kaime.

Pagrindinė pirminės žemės ūkio gamybos problema – nepakankamas jos ekonominis efektyvumas. Nepakankamą efektyvumą lemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos bei nepakankama adaptacija prie jų, bet ir žemas gamybos procesų technologinis lygis, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Nepakankamas efektyvumas yra žemės ūkio konkurencingumo rinkose problema. Apskrityje pagaminta žemės ūkio produkcija yra konkurencinga lyginant su produkcija, pagaminta Rytų ir Vakarų Lietuvos apskrityse, tačiau mažai konkurencinga lyginant su produkcija, pagaminta kitose Vidurio Lietuvos apskrityse ir užsienio šalyse.

Kauno regione veiklą vykdo savivaldybėse įsteigti turizmo informacijos centrai. Kauno regione gausu turizmui patrauklių objektų. Tačiau trūksta ekonominės klasės pagyvendinimo įstaigų. Be to, nepakankami išvystyta turizmo informacinė sistema, dėl to neišnaudojamos visos galimybės pritraukti į šalį atvykstančius nuolat didėjančius turistų srautus. Kita vertus, vyrauja tradicinės sritys, tačiau neišnaudojamos populiarios ir pelningos paslaugų sritys.

Paskutinis atnaujinimas: 2019-06-28