Gamtiniai, geografiniai ir aplinkosauginiai veiksniai

Kauno regionas yra patogioje geografinėje padėtyje: jis yra šalies centre, jame kertasi tarptautinės transporto ir geležinkelio magistralės. Regioną sudaro Birštono, Kauno miesto bei Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Raseinių, rajonų savivaldybės. Kauno regiono teritorijos bendrasis plotas 8089 km2. Tai yra trečias pagal teritorijos dydį regionas Lietuvoje po Vilniaus ir Šiaulių regionų. Apskrities centras – Kaunas.


Regione gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas. Svarbiausios magistralės, kertančios regioną, yra Klaipėda–Vilnius–Minskas–Maskva (Kijevas), Kaliningradas–Ryga (Via Hanseatica), Varšuva–Ryga–Talinas (Helsinkis) (Via Baltica), Kaunas–Daugpilis, Kaunas–Sovetskas. Šios magistralės regiono teritorijoje yra pakankamai išplėtotos, todėl tolimesnė regiono automobilių kelių tinklo plėtra sietina pirmiausia su rajoninių kelių kokybės gerinimu ir eismo saugumo didinimo priemonių bei eismo valdymo sistemų tobulinimo juose įgyvendinimu, o tuo pačiu ir mažinant žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių visoje šalyje. Lietuva pagal šį rodiklį yra viena labiausiai atsiliekančių visoje Europos Sąjungoje.


Kauną ir jo regioną kerta geležinkelio linijos Maskva–Minskas–Vilnius–Kaliningradas; Vilnius–Kaunas–Klaipėda; Kaunas–Šiauliai–Ryga. Projektuojamas europinio standarto geležinkelis Rail Baltica Lietuvos–Lenkijos siena–Marijampolė–Kaunas, kuris įsijungs į Europos geležinkelių tinklą.


Šalia Kauno tarptautinis Kauno (Karmėlavos) oro uostas, kuris gali priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų oro laivus. Įvairių aviakompanijų reguliarūs reisai sujungė Kauną su daugeliu Europos valstybių.


Ekologinio stabilumo požiūriu labai svarbus yra teritorijos miškingumas. Kauno regiono miškingumas yra mažesnis nei vidutinis Lietuvos miškingumas (33,2%) ir pagal miškų apskaitos duomenis sudaro 29,2 %. Tik Jonavos ir Birštono miškingumas viršija vidutinį Lietuvos miškingumą ir sudaro 41,9% ir 46,5% atitinkamai. Kaišiadorių ir Kauno rajonų miškingumas yra gana artimas vidutiniam Lietuvos miškingumui (31,5% ir 32,7% atitinkamai). Tuo tarpu kitų rajonų miškingumas yra gerokai mažesnis už respublikos vidurkį. Mažiausias miškingumas būdingas Raseinių (23,4%) ir Kėdainių (25,5%) rajonams.


Pastaraisiais metais gausėja savininkų įsigijusių žemės nuosavybę gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingiausio kraštovaizdžio teritorijose, didėja šių teritorijų sąskaida. Didelė naujų savininkų dalis nelinkę šių žemių naudoti pagal jų paskirtį (daugiausia žemės ar miškų ūkis), gausėja savavališkų statybų.


Miestuose taipogi stebima invazija į išlikusius gamtinius kraštovaizdžio objektus. Miestų želdiniai vaidina labai svarbų ekologinį, estetinį ir rekreacinį vaidmenį, tačiau jų priežiūrai skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų, jų juridinis statusas nėra tinkamai įteisintas. Gana dažni atvejai kai žaliuosiuose plotuose projektuojamos ir vykdomos statybos.


Saugant kraštovaizdį, Kauno regione be valstybinės reikšmės saugomų teritorijų įsteigta nemažai savivaldybių draustinių. Rengiami regiono miškingumo didinimo planai, juridiškai įteisinami miestų želdiniai.


Per pastaruosius keletą metų Kauno regione padaryta nemaža pažanga tvarkant sąvartynus. Įsteigtas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Kauno miesto Lapių sąvartynas išplėstas naudojant pažangiausias technologijas, valomas susidarantis filtratas, vykdoma tiksli atliekų apskaita. Kauno mieste sukurta ir stambiagabaričių atliekų surinkimo sistema. Jonavos miesto sąvartyne įrengtas antifiltracinis ekranas, parengtas projektas sąvartyno filtrato nuvedimui į mieto nuotekų valymo įrenginius. Uždaryti seni, neatitinkantys aplinkosauginių reikalavimų sąvartynai, rengiami jų rekultivavimo projektai.


Miestuose ir rajonuose įgyvendinami vandentvarkos sistemų modernizavimo ir plėtros projektai. Tačiau žymiai rimtesnės geriamo vandens kokybės problemos yra kaime, kur daugiausia yra naudojamas negilių kastinių šulinių vanduo, kurie dažnai maitinami iš gruntinio vandens horizonto. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad beveik pusės šulinių vanduo Lietuvoje yra užterštas nitratais virš leistinų normų. Kai kuriuose iš jų nitratų koncentracijos viršija didžiausią leistiną koncentraciją du ir daugiau kartų, tai ypatingai neigiamai veikia žmonių, o ypač mažamečių vaikų sveikatą. Labiausiai yra užteršti Vidurio Lietuvos šuliniai, kur žemės ūkis yra intensyviausias, o lygumų reljefas labai palankus azotinių trąšų išplovimui į gruntinius vandenis. Kėdainių, Jonavos, Kauno rajonuose didžiausios leistinos nitratų koncentracijos viršijamos žymiai daugiau nei pusėje šulinių.


Nepaisant gana gerai išvystytos šilumos gamybos ir paskirstymo sistemos regione, ypač Kaune, paklausa šilumai yra daug mažesnė, nei techninės galimybės ją pagaminti, todėl žemas energetinio pajėgumo išnaudojimo laipsnis, be to dideli šilumos paskirstymo nuostoliai. Infrastruktūros būklei šioje srityje pagerinti reikalingos ženklios piniginės lėšos. Todėl tai yra ilgai trunkantis procesas , kuris šiuo metu jau yra vykdomas. Kita vertus, energijos ištekliai brangsta, tuo pačiu brangsta ir šilumos bei elektros energijai pagaminti naudojamų kuro šaltinių kainos.


Atsižvelgiant į tai, kad regioninės plėtros planai rengiami kelerių metų laikotarpiui, todėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, įtrauktos į regioninės plėtros planus, yra visada aktualios. Dažniausiai apskrityse į regioninės plėtros planus įtraukiamos šios triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės: teritorijų planavimo sprendiniai; kelių rekonstravimas ir plėtojimas; aplinkkelių įrengimas; miesto esamų dviračių ir pėsčiųjų takų tvarkymas ir plėtra; kelių dangos atnaujinimas; daugiabučių namų renovavimas; teritorijų apželdinimas; gyventojų aplinkosaugos švietimas.


Visuomenei senstant sveikatos paslaugos tampa ypač svarbios. Demografiniai šalies rodikliai dėl ekonominių ir socialinių priežasčių mažėja: mažėja santuokos ir gimstamumas, o pastaraisiais metais padidėjo mirtingumas. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Kauno regione pastaraisiais metais yra didžiausia visoje Lietuvoje – 72,89 ir gerokai viršija Lietuvos vidurkį – 71,94 metai. Gyvenimo trukmės aukštas rodiklis parodo geras aplinkos sąlygas, aktyvų gyvenimo būdą ir medicinos paslaugų kokybę. Tačiau sveikatos priežiūros įstaigų tinklas yra santykinai mažiau išplėtotas kaimo vietovėse, kas riboja galimybes gauti kokybiškas ir savalaikes paslaugas.


Socialinių paslaugų ypač trūksta kaimiškose vietovėse, kur gyvena daug vyresnio amžiaus vienišų žmonių. Regione stebimas poreikis ne tik finansinei socialinei paramai gauti, tačiau taip pat paslaugoms.