Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Kauno regione 2019 metų pradžioje gyveno 561 468 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai sudarė 20, 1 proc. šalies gyventojų (antra pagal dydį apskritis po Vilniaus apskrities Lietuvoje). Lyginant su 2009 m. pradžia, nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc.

Natūrali gyventojų kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų gyventojų skirtumas) Kauno apskrityje pastaraisiais metais yra neigiama. 2017 m. 13 gyventojų daugiau mirė nei gimė. Kita vertus, šis rodiklis 2016 m. metais mažėjo – 26 gyventojų prieaugį (natūralią gyventojų kaitą). Jeigu lygintume Kauno regioną su Vilniaus, tai matytume, kad Vilniuje 2017 m. ir 2016 m. gyventojų prieaugis buvo neigiamas (2017 m. – 84 gyv,, 2016 m. – 78 gyv.).

Gyventojų migracijos požiūriu, Kauno apskritis yra patraukli gyventi, renkantis gyvenamąją vietą šalies viduje. 2018 metais atvyko iš kitų Lietuvos regionų gyventi į Kauno net 1309 gyventojai. Tuo tarpu Klaipėdoje šis skaičius buvo kiek mažesnis, tik 1112, tačiau Vilniuje buvo daug didesnis ir siekė 4523 gyventojų. Nors Kauno regiono neto tarptautinė migracija neigiama ir siekia -724 gyventojų, tačiau nuo 2016 m. išvykusiųjų ir emigrantų skaičius mažėja. Nuo 2016 m. iki 2017 m. iš Kauno regiono išvyko 499 gyventojais mažiau, o nuo 2017m. iki 2018m. 1987 gyventojais mažiau.

Užimtumo lygis regione kiekvienais metais didėja. Nuo 2014 m. 67,1 proc, iki 2018 m. pakilo iki 72,5 ( padidėjo 5,4 proc.). Nors Vilniaus apskrityje užimtumas per tą patį laikotarpį padidėjo 8,3 proc, o Klaipėdoje mažiau nei Kaune – 3,4 proc. Nedarbo lygis 2018 m. Kauno regione siekė 5,7 proc, (nuo 2014 m. iki 2018 m. sumažėjo 3,2 proc.). Vilniaus regione nedarbo lygis taip pat sumažėjo panašiu procentiniu skaičiumi, tai yra 3,9 proc. o Klaipėdos regione tik 2,8 proc. Visos šalies nedarbo lygis siekia 12,4 proc. 2018 m.

Kauno apskrityje nuolat mažėja bendrojo lavinimo mokyklų skaičius – tai bendru atveju yra mokinių skaičiaus mažėjimo pasekmė. Kita vertus, dėl pastaraisiais metais padidėjusio gimstamumo jaučiams vietų trūkumas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Todėl būtina tikslingai optimizuoti mokyklų tinklą, nes po keletos metų gali susidaryti analogiška situacija kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kita aktuali problema – nepakankamas neformalaus švietimo programų/įstaigų skaičius, kas sąlygoja jaunimo laisvalaikio užimtumo problematika.

Paskutinis atnaujinimas: 2019-06-28