Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Kauno regione 2011 metų pradžioje gyveno 647,6 tūkst. gyventojų. Tai sudarė 20 proc. šalies gyventojų (antra pagal dydį apskritis po Vilniaus apskrities Lietuvoje). Lyginant su 2006 m. pradžia, gyventojų skaičius sumažėjo 4,9 proc., per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 4,7 proc.


Natūrali gyventojų kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų gyventojų skirtumas) Kauno apskrityje pastaraisiais metais yra neigiama. 2010 m. 1088 gyventojais daugiau mirė nei gimė. Kita vertus, šis rodiklis pastaraisiais metais mažėjo – 2006 m. šis rodiklis buvo daugiau kaip 2 kartus didesnis (2485 gyventojais daugiau mirė nei gimė). Skaičiuojant 100 gyventojų šis rodiklis sudarė 2010 m. – -1,7, o 2006 m. – -3,7. Kita vertus, 2010 m. gyventojų natūrali kaita regione skaičiuojant 1000 gyventojų buvo mažesnė nei šalies vidurkis (-2,0), teigiamas rodiklis buvo tik Vilniaus apskrityje (0,7). Kauno regione 2010 metais vienintelėje Kauno rajono savivaldybėje natūralios gyventojų kaitos rodiklis buvo teigiamas – 168 gimusiais buvo daugiau nei mirusiais.


Gyventojų migracijos požiūriu, Kauno apskritis yra patraukli gyventi, renkantis gyvenamąją vietą šalies viduje. 2011 metais 158 gyventojais daugiau atvyko iš kitų Lietuvos regionų gyventi Kauno apskrityje nei išvyko. Didesnė teigiama vidinė migracija 2011 m. buvo tik Klaipėdos (603) ir Vilniaus apskrityse (3232). Teigiamas rodiklis stebimas visais pastaraisiais metais. Kita vertus, tarptautinė migracija, kaip ir visoje Lietuvoje yra neigiama – 2011 metais 8621 gyventoju daugiau išvyko nei atvyko. Tai buvo didžiausias neigimas rodiklis šalyje. Lyginant pastarųjų metų duomenis, galima teigti, kad 2010 metais išvykusiųjų buvo netgi 17612 daugiau nei atvykusiųjų, todėl galima teigti, kad tarptautinės migracijos rodiklis turi mažėjimo tendenciją.


Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kauno regione (10,9 proc.) yra vienas mažiausių šalyje (šalies vidurkis – 11,7 proc.) – mažesnis rodiklis 2011 m. buvo tik Klaipėdos apskrityje (10,7 proc.). 2006-2011 m. laikotarpiu Kauno apskritis pasižymėjo vienu mažiausių registruoto nedarbo rodiklių šalyje. Tačiau jei 2007 m. registruoti bedarbiai sudarė tik 2,6 proc. nuo visų darbingų gyventojų, tai 2009 m. šis rodiklis pasiekė 8,3 proc., 2010 m. – 13,0 proc., ir tik 2011 m. šiek tiek sumažėjo. To priežastimi tapo pasaulinė ekonominė krizė ir iš esmės dėl jos Lietuvoje susidaręs ekonomikos sunkmetis. Kauno apskrityje 2011 m. didžiausias registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis buvo Birštono savivaldybėje (8,5 proc.), didžiausias – Kaišiadorių r. sav. (13,4 proc.)


Kauno apskrityje nuolat mažėja bendrojo lavinimo mokyklų skaičius – tai bendru atveju yra mokinių skaičiaus mažėjimo pasekmė. Kita vertus, dėl pastaraisiais metais padidėjusio gimstamumo jaučiams vietų trūkumas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Todėl būtina tikslingai optimizuoti mokyklų tinklą, nes po keletos metų gali susidaryti analogiška situacija kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kita aktuali problema – nepakankamas neformalaus švietimo programų/įstaigų skaičius, kas sąlygoja jaunimo laisvalaikio užimtumo problematiką.