ŽYGIŲ PROJEKTAS

Projektas „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“, Hiking project, LLI-448

Projekto biudžetas – 788 104.45 EUR
ERDF (European Regional Development funds) finansavimas – 669 888.76 EUR
Bendras finansavimas (co-financing) – 118 215.69 EUR
Projekto trukmė – 27 mėnesiai
Projekto pradžia – 2020.06.01
Projekto pabaiga – 2022.08.31

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa siekia prisidėti prie darnaus programos teritorijos vystymosi padėdama jai tapti patrauklia ir konkurencinga vieta gyventi, dirbti ir apsilankyti.
Projektas prisidės prie gamtos ir kultūros paveldo objektų, paslaugų ir produktų tvaraus išsaugojimo, skatinimo ir vystymo, kaip tai yra numatyta Programoje.
Siekiant šio tikslo, projekto partneriai Programos teritorijoje identifikavo sekančias problemas:
  • Pilnai neišnaudojami teritorijos ištekliai, siekiant padidinti pėsčiomis keliaujančių turistų skaičių.
  • Siekiant pritraukti lankytojus į kaimiškąsias teritorijas, nėra sukurta plačios apimties, profesionaliai sumaketuotų ir į darnųjį turizmą orientuotų produktų.
  • Pakankamai neišnaudojamas gamtos paveldo potencialas turizmo skatinimui.
  • Nepakankamai stiprus bendradarbiavimas tarp įstaigų ir organizacijų, vykdančių turizmo produktų vystymą, plėtrą ir rinkodarą. Gamta yra vienas pagrindinių išteklių, galinčių užtikrinti turizmo plėtrą Latvijoje ir Lietuvoje, kadangi abiejose šalyse yra daug gamtos paveldo objektų. Tuo tarpu pėsčiųjų turizmas (keliavimas pėsčiomis) suteikia galimybę priartinti keliautojus prie gamtos, parodyti ir paaiškinti gamtos paveldo svarbą.

Miško Kelio bendras ilgis Lietuvoje ir Latvijoje – maždaug 1030 km (380 km – Latvijoje, 650 km – Lietuvoje) ir jis eis per pačias vaizdingiausias teritorijas (miškus, piliakalnius, pelkes ir t.t.). Miško Kelias bus sujungtas su Miško Keliu Ryga – Talinas, kuris šiuo metu vystomas, įgyvendinant Centrinės Baltijos programos projektą Nr. 779 „Ilgo atstumo tarpvalstybinis pėsčiųjų maršrutas „Miško Kelias“. Bus naudojamas tas pats maršruto pavadinimas, siekiant užtikrinti tęstinumą, kadangi abu maršrutai bus sujungti į vieną. Taip pat bus naudojama ir vienoda maršruto žymėjimo schema. Šie abu keliai užpildys spragą Europos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrute E11, kurį sudarė Europos Keliautojų Asociacija.

Baltijos Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutas prasidės nuo Latvijos/Lietuvos pasienio ir Lietuvoje tęsis maždaug 100 km. Šis maršrutas pratęs esamą Pajūrio Pėsčiųjų Maršrutą Talinas – Ryga – Nidos kaimas (Latvijoje), kuris buvo sukurtas, įgyvendinant Estijos-Latvijos programos projektą Nr. 22 „Pajūrio pėsčiųjų maršrutas Latvijoje ir Estijoje palei Baltijos jūros pakrantę“. Šiuo metu maršrutas pasibaigia ties Latvijos-Lietuvos siena ir pajūrio ruožas Lietuvoje yra vienintelė atkarpa, neįtraukta į Europos E9 ilgo atstumo maršrutą. Prisijungus Lietuvai, Baltijos Pajūrio maršrutas apims visas 3 Baltijos valstybes, o jo ilgis bus 1300 km. Kaip ir Miško Kelio atveju, Pajūrio maršrutui Lietuvoje bus naudojamas tas pas pavadinimas ir taikoma ta pati žymėjimo sistema, kokia yra Latvijos-Estijos maršruto dalyje.

Bendras iššūkis:
Projektas prisidės prie gamtos ir kultūros paveldo objektų, paslaugų ir produktų tvaraus išsaugojimo, skatinimo ir vystymo, kaip tai yra numatyta Programoje. Siekiant šio tikslo, projekto partneriai Programos teritorijoje identifikavo sekančias problemas:
Pilnai neišnaudojami teritorijos ištekliai, siekiant padidinti pėsčiomis keliaujančių turistų skaičių.
Siekiant pritraukti lankytojus į kaimiškąsias teritorijas, nėra sukurta plačios apimties, profesionaliai sumaketuotų ir į darnųjį turizmą orientuotų produktų.
Pakankamai neišnaudojamas gamtos paveldo potencialas turizmo skatinimui.
Nepakankamai stiprus bendradarbiavimas tarp įstaigų ir organizacijų, vykdančių turizmo produktų vystymą, plėtrą ir rinkodarą.
Gamta yra vienas pagrindinių išteklių, galinčių užtikrinti turizmo plėtrą Latvijoje ir Lietuvoje, kadangi abiejose šalyse yra daug gamtos paveldo objektų. Tuo tarpu pėsčiųjų turizmas (keliavimas pėsčiomis) suteikia galimybę priartinti keliautojus prie gamtos, parodyti ir paaiškinti gamtos paveldo svarbą.
Bendras tikslas:
Bendras projekto tikslas – padidinti atvykstančiųjų skaičių Programos teritorijoje, sukuriant, vystant bei populiarinant du bendrus tarpvalstybinius ilgo atstumo gamtos maršrutus, skirtus keliaujantiems pėsčiomis ir einančius per Programos teritoriją. Projekto partneriai tikisi, kad per metus nuo pėsčiųjų maršrutų sudarymo ir rinkodaros akcijos pradžios nakvynių skaičius kaimiškose teritorijose išaugs mažiausiai 5 proc.

Metodika. Projektas taiko tarpvalstybinį požiūrį, siekiant įgyvendinti tikslą – sukurti aukštos kokybės ilgo atstumo pėsčiųjų kelius ir integruoti juos į esamą takų tinklą. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas į maršruto vystymą ir plėtojimą yra pagrindinis aspektas, užsikrisiantis vietos įstaigų, įmonių, gyventojų pripažinimą naujai kuriamam produktui, jų atsakomybės jausmą ir tvarumą plačiąja prasme.

Naujumas. Lietuvoje ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutas bus kuriamas pirmą kartą. Maršruto sertifikavimas sertifikatu Leading Quality Trail – Best of Europe Baltijos šalyse taip pat bus vykdomas pirmą kartą. Įmonėms, teikiančioms pėsčiomis keliaujantiems turistams specialiai pritaikytas paslaugas, bus suteikiamas tai patvirtinantis ženklas „Hiker Friendly“. Projekte ypatingas dėmesys bus skiriamas sukurti ryšius su panašiomis iniciatyvomis ir integruotis į Baltijos Jūros Regiono ir Europos kontekstą.

  • Buvo sukurti du ilgų atstumų pėsčiųjų takai – Miško takas Lietuvoje ir Latvijoje (nuo Rygos iki Lietuvos sienos) ir Baltijos pajūrio žygių maršrutas Lietuvoje. Miško tako atstumas Lietuvoje – 747 km arba 36-38 dienos, Miško tako atstumas pietinėje Latvijos dalyje – 341 km arba 16-18 dienų. Baltijos pajūrio žygių maršruto (LT.: Jūrų takas, LV.: Jūrtaka) atstumas Lietuvoje – 216 km arba 10-12 dienų.

  • Remiantis latviškomis versijomis, buvo sukurtos Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto ir Miško tako vizualinio identiteto ir ženklinimo gairės Lietuvai: Miško tako vizualinis identitetas; Jūrų tako vizualinis identitetas; Miško tako maršruto ženklinimo gairės; Jūrų tako maršruto ženklinimo gairės.
  • Sukurti kriterijai ir gairės Lietuvos paslaugų teikėjams, norintiems gauti paslaugų ženklą „Draugiški žygeiviams“. Paslaugų ženklas „Draugiški žygeiviams“ suteiktas 179 paslaugų teikėjams Lietuvoje.
  • Padidėjus lankytojų srautams projekto įgyvendinimo teritorijoje, netiesioginiais projekto naudos gavėjais tapo vietiniai paslaugų teikėjai, veikiantys greta abiejų maršrutų – apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, transporto paslaugų teikėjai, vietinės parduotuvės bei kiti. Socialinė aplinka sukuria prielaidas vietiniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui, vystant maršrutus. Kelionių organizatoriams atsirado galimybė kurti ir vystyti kelionių paketus, paremtus infrastruktūra ir paslaugomis, pritaikytomis keliaujantiems pėsčiomis. Visiems kitiems turistams tapo prienami nauji produktai naujose vietovėse, kadangi gamtinės teritorijos (miškai, pajūrio zonos, ir t.t) tapo saugiai ir patogiai pasiekiamos pažymėtu maršrutu ir naudojantis satelitiniu ryšiu. Keliautojams pėsčiomis pasiūlyti 2 naujos ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutu kryptys. Pagerėjo Programos teritorijos, kaip gamtos ir keliavimo pėsčiomis turizmo krypties, įvaizdis.
  • Miško takas ir Baltijos pajūrio žygių maršrutai buvo pažymėti, kad būtų lengviau orientuotis. Naudoti trys ženklinimo tipai – lipdukai miestams ir kaimams, spalvinimas ant medžių miško plotams ir lentelės/rodyklės miesteliams. Taip pat lauko plakatai buvo įrengti tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Miško take Latvijoje buvo įrengtos registracijos dėžutės, kad būtų galima gauti keliautojų atsiliepimus apie maršrutą.
  • Šeši skirtingi leidiniai keliomis kalbomis buvo sukurti ir išdalinti: Miško tako ir Jūrų tako kelionių vadovai, Miško tako ir Jūrų tako žemėlapiai, Miško ir Jūrų takų kelionių paketų leidinys bei Baltijos šalių ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutų žemėlapis. Šiuos leidinius taip pat galima parsisiųsti elektroniniu formatu iš www.baltictrails.eu svetainės.
  • Viešinimo kampanija buvo vykdoma abiejose šalyse, siekiant pristatyti naujus maršrutus žygeiviams: viešinimas socialiniuose tinkluose, straipsniai tarptautiniuose turizmo leidiniuose, reklamos kampanija viešajame transporte Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, video reklamavimas Youtube platformoje, suorganizuotos 3 kelionės žurnalistams iš Lietuvos ir Latvijos.

Projekto video filmai:

Organizacija Kontaktai
Viešoji įstaiga Kauno regiono plėtros agentūra www.krda.lt
Lietuvos kaimo turizmo asociacija www.atostogoskaime.lt
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija www.zemaitijosnp.lt
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija www.nerija.lt
Latvian Country Tourism Association “Lauku Celotajs” www.celotajs.lv
Kurzeme planning region www.kurzemesregions.lv
Kuldīga County Municipality www.kuldiga.lv

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako VŠĮ Kauno regiono plėtros agentūra. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Paskutinis atnaujinimas: 2022-08-31