Kauno regiono savivaldybių merų pavaduotojų vizitas į Oresundo regioną (Švedija ir Danija)
2015 m. rugpjūčio 17-21 dienomis buvo organizuotas Kauno regiono merų pavaduotojų tarptautinio bendradarbiavimo vizitas į Oresundo regioną (Švedija-Danija).
Vizitas buvo skirtas kontaktų užmezgimui, galimų bendradarbiavimo sričių ir projektinių idėjų identifikavimui. Vizito metu buvo aptarti socialinių paslaugų organizavimo, efektyvios energijos sistemų diegimo, ekologinio transporto organizavimo bei darnios aplinkos savivaldybėse kūrimo klausimai.
Vizite dalyvavo 8 Kauno regiono savivaldybių atstovai: Vytas Kederys (Birštono savivaldybė), Eugenijus Sabutis (Jonavos rajono savivaldybė), Tomas Vaicekauskas (Kaišiadorių rajono savivaldybė), Vasilijus Popovas (Kauno miesto savivaldybė), Jonas Gurskas (Kauno rajono savivaldybė), Olga Urbonienė (Kėdainių rajono savivaldybė), Algis Marcinkevičius (Prienų rajono savivaldybė), Gitana Rašimienė (Raseinių rajono savivaldybė), taip pat VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra direktorė Lina Misiukevičienė ir projektų vadovė Elena Taločkaitė.
Vizito metu įvyko susitikimas su Skonės regiono savivaldybių asociacijos darbuotojais, kurie pristatė savo darbą ir organizacinę struktūrą. Asociacijos direktorius Peter Nilsson papasakojo, kad Skonės regiono savivaldybių asociaciją sudaro 33 nariai. Savivaldybių dydis svyruoja nuo 7000 iki 300 000 gyventojų. Apie pusė savivaldybių turi mažiau nei 25000 gyventojų. Savivaldybių asociacijos vadovas Peter Nilsson papasakojo, kaip organizuojamas darbas jų organizacijoje. Savivaldybių asociacija dirba organizuodama tematinius tinklus, kurie padeda spręsti iškilusias problemas arba optimaliai organizuoti darbus. Tokių tematinių tinklų Skonės regione yra apie 80. Šiuose tinkluose susitikimai vyksta periodiškai ir nariai turi galimybę dalintis patirtimi ir idėjomis. Taip pat asociacija įgyvendina įvairius plėtros projektus, o mažoms savivaldybėms ne tik padeda parengti projektus, bet ir padeda juos įgyvendinti. Dar viena regioninė funkcija yra priskirta šiai organizacijai – tai centralizuotas viešųjų pirkimų organizavimas kasdieninio naudojimo prekėms ir paslaugoms. Atskiriems savivaldybių vykdomiems projektams pirkimus organizuoja projektą įgyvendinanti organizacija. Dar viena asociaciacijos vykdoma veikla – mokymai. Kvalifikacijos kėlimas padeda mažinti atskirtį tarp mažų ir didesnių savivaldybių.
Cecilia Thapper, Skonės regiono energetikos agentūros direktorė, papasakojo apie savo organizacijos veiklą, paminėjo projektus, kuriuose partneriais yra ir Kauno regiono įmonės bei viešosios institucijos. Šios organizacijos viena iš veiklų yra energetinis švietimas, t.y. mokymai apie atsinaujinančią energetiką, energiją taupančias statybas bei klimato kaitą. Skonės regiono energetikos agentūra rengia klimato kaitos strategijas bei energijos naudojimo efektyvumo planus. Vienas iš įgyvendintų pavyzdžių – Lundo savivaldybės pastatas. Šis pastatas pastatytas vadovaujantis LundaEko II dokumentu. Čia labai svarbus efektyvus energijos panaudojimas, darni aplinka ir minimalus poveikis aplinkai. Šiam pastatui panaudotos ekologiškos statybinės medžiagos, pastato šildymui ir vėsinimui naudojama geoterminė šiluma ir saulės baterijos. Patalpų apšvietimui naudojama natūrali dienos šviesa, t.y. didžiuliai langai, bet tuo pačiu yra įrengti automatiniai saulės ekranai, kurie juda pagal saulės intensyvumą. Vis dėlto techniniai sprendimai tėra maža dalis visos pažangos. Kaip pažymėjo pranešėja, svarbiausia yra pakeisti žmonių mąstymą ir jį įdiegti visuose lygiuose.
Darbinio susitikimo su Malmės savivaldybės atstovais metu buvo aptarta socialinės politikos praktiniai įgyvendinimo aspektai. Šią politiką pristatė Malmės savivaldybės Socialinės gerovės skyriaus atstovai Eva Renhammar ir Bjarne Stenquist bei Jaklina Strand ir Ilona Holmgren; socialinių išteklių departamento atstovė Margot Olsson.
Švedijoje Skonės regione dėmesys kreipiamas ne tik į ekologinį darnumą, bet ir į socialinį. Čia nėra atskirti sergantys, senyvo amžiaus ar specialiųjų poreikių turintys asmenys. Skonės regione socialinė politika skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į vienodas gyvenimo, gydymosi ir priežiūros sąlygas. Šito stengiamasi laikytis visuose lygiuose. Socialinės politikos naujovės yra žinomos visuose savivaldybių skyriuose, visi darbuotojai yra supažindinti su šia politika ir gali pateikti savo idėjas šios veiklos tobulinimui.
Susitikimo metu buvo pristatyta socialinių paslaugų struktūra bei senyvo amžiaus asmenų bei specialiųjų poreikių turinčių asmenų priežiūra. Taip pat buvo aptartas smurtas artimoje aplinkoje bei jo sprendimo būdai ir galimybės išvengti smurto.
Delegacija lankėsi ir kitoje savivaldybėje – Helsinborge. Čia maloniai nustebino iškelta Lietuvos trispalvė prie savivaldybės pastato. Helsinborgo savivaldybės vicemerė Inger Nilsson aprodė Rotušę, kurioje reziduoja aukščiausia savivaldybės valdžia, posėdžiauja miesto taryba bei tuokiamos poros.
Helsinborgo savivaldybėje gyvena 135 000 gyventojų. Tai uostas, kuris neturi stambių įmonių, o orientuojasi į logistiką bei turizmą. Tačiau miesto taryba išsikėlė ambicingus tikslus – tapti geriausiu „internetiniu miestu“. Šiam tikslui pasiekti miesto savivaldybė dviems metams pasamdė geriausią programuotoją Joakim Jardenberg, kuris pasiūlė nestandartinių internetinių sprendinių savivaldybės garsinimui ir viešinimui elektroninėje erdvėje. Be viešinimo projektų internete, savivaldybė perkėlė visus dokumentus į elektroninę erdvę. Todėl bet kuris gyventojas ar svečias gali pažiūrėti, kas buvo planuota ir kas yra nuveikta savivaldoje. Verslas gali pasinaudoti dokumentais, duomenimis, kurie sukurti viešajame sektoriuje.
Helsinborge, kaip ir kitose Skonės regiono savivaldybėse, labai didelis dėmesys skiriamas atliekų rūšiavimui. Kaip dirbama šioje savivaldybėje kalbėjo Miesto planavimo ir techninių paslaugų departamento vadybininkas Klas Nyberg bei Aplinkosaugos departamento aplinkosaugos strategijos specialistė Sofia Mattson. Helsinborge kiekvienas namų ūkis atliekas rūšiuoja į aštuonias frakcijas. To mokoma nuo mažumės, o nesilaikantiems tvarkos yra didinami atliekų tvarkymo mokesčiai. Savivaldybė labai džiaugiasi, kad paskutiniais metais beveik 50 proc. padidėjo organinių atliekų surinkimas. Šios atliekos yra perdirbamos ir iš jų yra gaminamos dujos kitiems miesto poreikiams tenkinti.
Darnus vystymasis organizuojamas ne tik Švedijos Skonės regione, bet ir Kopenhagoje (Danija). Šiame mieste ypatingas dėmesys skiriamas ekologiniam transportui. Kopenhagos savivaldybės Plėtros konsultantė Julia Torsbjerg Lynge pasidalino patirtimi dėl elektromobilių naudojimo mieste. Darbinio susitikimo metu Kopenhagos savivaldybėje buvo pristatyta Darnaus judumo Kopenhagoje koncepcija ir jos praktinis įgyvendinimas. Čia vienam mieste registruotam automobiliui tenka penki dviračiai. Dviračių transporto infrastruktūra mieste yra labai gerai išvystyta, todėl trys iš keturių dviratininkų dviratį, kaip transporto priemonę, naudoja ištisus metus. Net 26 proc. visų dviračių turi priekabas vaikams vežioti, nes dviratininkai yra gerbiami eismo dalyviai ir šia transporto priemone naudotis Kopenhagoje yra labai saugu. Mieste buvo apklausti dviratininkai,siekiant išsiaiškinti kodėl jie naudoja šią transporto priemonę. Atsakymai nustebino, nes buvo manyta, kad tai daroma dėl ekologiškumo, o tikrovėje dviračio naudojimo prioritetai išsidėste taip: 1. Griečiau nuvykstama į reikiamą vietą 2. Paprastesnis susisiekimas (gera infrastruktūra) 3. Važiuoji dviračiu – kartu ir sportuoji 4. Pigus susisiekimas 5. Ekologiškas transportas. Miesto taryba, atsižvelgdama į šiuos prioritetus, planuoja dviračių takų infrastruktūrą. Nauju ir patogiu dviračių tiltu kasdien pravažiuoja 14 tūkstančių dviratininkų, o kelio dangos pagerinimas (grindinį pakeitus asfaltu) dviračio kaip transporto priemonės naugojimą padidina nuo 18 iki 170 procentų. Dviračių transporto naudojimas yra populiarus ne tik tarp paprastų gyventojų, bet ir karališkosios šeimos atstovai veža vaikus dviračio priekaboje į darželį, ministerijų atstovai ir savivaldybės darbuotojai taip pat dviračiais važinėja į darbą. Savivaldybės trasporto ūkyje yra naudojami automobiliai, bet jie naudojami tolismesnėms kelionėms – vykti į susitikimus arba socialinėms paslaugoms teikti. Daugumą šių automobilių sudaro elektromobiliai.
Kopenhaga išsikėlė tikslus būti žalia, sveika ir judri sostinė, todėl šiems tikslams pasiekti dedamos visos savivaldybės pastangos, įtraukiamos visos gyventojų grupės, kad 2025 metais galėtų džiaugtis visais užsibrėžtais pasiekimais. Viešos-privačios partnerystės organizacijos „Žalioji valstybė“ projektų vadovė Anne Vestergaard Andersen pristatė Danijos kelią nuo šalies, kuri buvo pilnai priklausoma nuo iškastinio ir įsivežtinio kuro, iki šalies, kurioje didžiąją dalį energijos tiekime sudaro alternatyvūs energijos šaltiniai bei daug dėmesio skiriama energijos naudojimo efektyvumui.